Nors jau 2022 metais Lietuvoje 90 proc. specialiuosius ugdymosi poreikius turinčių vaikų mokėsi bendrose klasėse ir darželių grupėse su bendraamžiais, tačiau Švietimo įstatymo pakeitimuose numatyta, kad nuo 2024 m. visos mokyklos ir visi darželiai turėtų priimti specialiųjų poreikių vaikus, jei jų tėvai, pasitarę su specialistais, nuspręs, kad lankyti tokią įstaigą yra geriausias sprendimas vaikui. Pažymėtina, kad išliks ir specialiosios mokyklos. Tėvai, tardamiesi su specialistais, galės rinktis, kokia įstaiga geriausiai atitinka vaiko poreikius. Iš viso 2023-2029 m. laikotarpiui ŠMS ministerijos suplanuotos 150 mln. Eur investicijos, skirtos visų švietimo įstaigų pasirengimui įtraukiajam ugdymui: mokymosi aplinkai parengti, specialistams pritraukti, švietimo pagalbai plėsti. („Įtraukusis ugdymas nuo 2024 metų: kokios pagalbos sulauks vaikai ir mokytojai? (2022-12-12). Švietimo, mokslo ir sporto ministerija“)
2023-02-02 direktorė Neringa Baršauskienė diskusijai įtraukiojo ugdymo tema pakvietė dešimt Šiaulių lopšelio-darželio „Pasaka“ ugdytinių tėvelių atstovų į teminius pietus.
Tėveliai išsakė savo nuomonę pateiktais klausimais: „Ar lopšelis-darželis turi pakankamai specialistų/darbuotojų, kad užtikrintų SUP vaikų ugdymą?“, „Ar aplinka ir priemonės lopšelyje-darželyje yra pritaikytos SUP vaikams?“, „Ar žinotumėte, kur kreiptis, jei vaikui iškiltų ugdymosi ar elgesio sunkumų?“, „Ar sutiktumėte, kad vaikas, turintis sutrikimų, būtų ugdomas Jūsų vaiko grupėje? Kokie pasirinkto atsakymo motyvai?“, „Kaip manote, ar Jūsų vaiko ugdymą praplėstų SUP vaiko buvimas grupėje? Kokie pasirinkto atsakymo motyvai?“
Tėveliai aktyviai diskutavo, išsakė savo požiūrį į SUP vaikus, o direktorė teikė papildomą informaciją apie įstaigos situaciją. Išsakytos nuomonės leidžia manyti, kad lopšelis-darželis yra pakankamai gerai pasiruošęs įtraukiojo ugdymo organizavimui, o atitikimas universaliojo dizaino (aplinkos) reikalavimams siekia 77 %.
Po diskusijos apie įtraukųjį ugdymą vaikų mitybos organizatorė Karina Ribakova tėvelius pakvietė nusiplauti rankas ir sėsti prie stalo.
Prieš pietus buvo aptartas valgiaraštis, paminėti pagrindiniai jo sudarymo aspektai: į ką atsižvelgiant valgiaraštis yra kuriamas ir tobulinamas. Tėveliai buvo informuoti apie planuojamus pirkti ekologiškus produktus vaikų mityboje (mėsa, kiaušiniai, duona).
Pasidžiaugėme, jog rugpjūčio mėnesį įstaigą tikrinusios VMVT atstovės rado tik vienintelį trūkumą – nusidėvėjusias pjaustymo lenteles, kurias netrukus pakeitėme naujomis, o atliekant salmoneliozės ir paviršių mikrobiologinius tyrimus jokių pakitimų nebuvo rasta. Tai tik parodo, kad virtuvės darbuotojos gamina ir tvarkosi atsakingai.
Diskutavome apie vaisių desertus vaikų mityboje. Bendru sutarimu nusprendėme, kad visai išimti vaisių desertų nereikėtų, todėl atnaujinus valgiaraštį jie bus tiekiami kartą per savaitę. Taip pat kaip ir prieš metus, vasario mėnesį planuojama darbuotojų ir ugdytinių tėvelių apklausa dėl valgiaraščio tobulinimo, atsižvelgsime į jos rezultatus atnaujinant valgiaraštį.
Po diskusijos tėveliai vaišinosi dienos pietumis, kurių metu valgė pupelių sriubą bei keptą lašišą su bulvių koše bei burokėlių, žirnelių ir marinuotų agurkų salotomis. Porcijos dydis atitiko darželio grupių porcijų dydžius.
Atnešus antrąjį patiekalą tėveliai turėjo galimybę susipažinti su virėjomis, dėkojo už skanų maistą ir už tai, kad puikiai rūpinasi vaikų mitybą. Tėveliai įvertino, kad maistas buvo skanus, nebuvo prėskas, o porcijos dydžio užteko, kad jaustųsi sotūs.
Direktorė Neringa Baršauskienė ir vaikų mitybos organizatorė Karina Ribakova