Pasiruošę lenktynėms? „Ežiukų“ grupės ugdytiniams buvo mestas iššūkis susikurti ne paprastus automobilius, o vėjo genamus automobilius ir išbandyti juos greičio ruože. Bet prieš tai su ugdytiniais išsiaiškinome, kas yra vėjas, kokia jo nauda mums, pasitelkėme Mąstymo raktą „Minčių lietus“, pabandėme įsivaizduoti, kas būtų, jei neliktų vėjo Žemėje, ir mąstėme, koks dar vėjas gali būti be įprastai sutinkamo gamtoje.
Pirmiausiai su ugdytiniais išbandėme, ką vėjas lengvai nupučia, pakelia nuo žemės, ar sukasi, todėl bandymą atlikome dvejose vietose, lauke ir viduje. Viduje vėjo nebuvo, tad vaikai panaudojo vėją iš savo burnos. Turėjome dvi stebėjimo lenteles, vieną – skirtą lauko stebėjimui, kitą – vidaus. Naudojome tuos pačius 3 daiktus: plunksną, folijos rutuliuką ir vėjo malūnėlį. Kaip laiko matavimo vienetą naudojome chronometrą, esantį mobiliajame telefone. Chronometras buvo reikalingas tam, kad paskaičiuotume laiką, ką greičiau pajudina vėjas. Pirmiausiai atlikome spėjimus, ką lengviausiai išjudins vėjas, kas bus sunkiau pajudinamas. Rezultatai buvo skirtingi (lauko ir vidaus), kadangi turėjome ne itin vėjuotą dieną, folijos rutuliuko lauke vėjas nepajudino nei iš vietos, o viduje prireikė daugiausiai vėjo pučiant malūnėliui, kad jo sparnai prasisuktų.
Sekanti užduotis buvo užkoduota po QR kodais. Nuskenavus juos ugdytiniai pamatė du skirtingus dalykus – mašiną ir pučiantį vėją. Pasitelkta De Bono kepurė. Ugdytinių buvo klausta, ką galėtume sukurti, koks galėtų būti iššūkis. Atsakymų būta įvairių: „skraidanti mašina“, „tiesiog važiuojanti mašina“, „lenktyninė mašina“ ir pan. Ugdytiniams duotas iššūkis: iš turimų priemonių sukonstruoti vėjo genamus automobilius su burėmis, ir išbandyti, kuris geba važiuoti toliausiai lenktynėse. Vėjo automobilių greitį išbandėme pūsdami orą iš savo burnų.
Išsiaiškinome, jog išeinantį orą pagauna burė, judantis oro srautas stumia burę, o kartu ir transporto priemonę į priekį. Didesnė burė sugauna daugiau oro, sukurdama didesnę stūmimo jėgą.